Viskas, ką reikia žinoti apie storosios ir tiesiosios žarnos ligas – hemorojus

Dr. Matthew Tetherley, Abu Dabio Burjeel ligoninės konsultantas kolorektalinis ir laparoskopinis chirurgas atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie gaubtinės ir tiesiosios žarnos ligas.

Pirma, kas yra hemorojus?

Hemorojus yra viena iš labiausiai paplitusių storosios ir tiesiosios žarnos ligų. Daugiau nei pusei gyventojų kada nors gyvenime, dažniausiai sulaukus trisdešimties, išsivystys hemorojus. Išorinis hemorojus susideda iš išsiplėtusių venų po oda prie išangės, kurios gali išsipūsti arba sukelti skausmą. Kartais tai gali tapti labai skausminga, jei susidaro kraujo krešulių (trombozė). Vidiniam hemorojui, pažeidžiančiam išangės kanalą, būdingas kraujavimas be skausmo ir išsikišimas tuštinimosi metu. Kai hemorojus pablogėja, jie gali išsikišti.

Kokie yra dažni hemorojaus simptomai ir požymiai?

Dažniausias simptomas yra kraujavimas iš tiesiosios žarnos be skausmo. Nedidelis šio kraujavimo kiekis gali atsirasti ant servetėlės ​​arba tualete. Pacientai taip pat skundžiasi diskomfortu ar niežuliu išangės srityje. Kartais, esant dideliems hemorojams, atsiranda prolapsas iš išangės ir yra labai skausmingas. Tačiau stiprus skausmas tuštinimosi metu dažniausiai yra kitos būklės, vadinamos analiniu įtrūkimu, rezultatas.

Kada reikia kreiptis į storosios ir tiesiosios žarnos chirurgą?

Hemorojus yra labai dažnas ir yra daug veiksmingų gydymo būdų. Dauguma žmonių gali pasveikti nuo simptomų keisdami gyvenimo būdą ir vartodami paprastus vaistus. Bet jei simptomai nepraeina per dvi savaites, reikia kreiptis į storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgą. Ryškiai raudonas kraujavimas tuštinimosi metu ir po jo yra dažniausias hemorojaus simptomas. Deja, panašūs simptomai gali pasireikšti sergant kitomis ligomis, tokiomis kaip kolitas ir vėžys. Todėl jei kraujavimas nesustoja paprastu gydymu per dvi savaites, svarbu apsilankyti pas storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgą.

Kokios yra hemorojaus priežastys?

Veiksniai, prisidedantys prie hemorojaus atsiradimo ir į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį profilaktikai, yra per didelis krūvis tuštintis, ilgas sėdėjimas tualete (skaitant ar naudojantis mobiliuoju telefonu), vidurių užkietėjimas ar lėtinis viduriavimas, nėštumas ir genetiniai veiksniai.

Kaip diagnozuojamas hemorojus?

Paprasčiausias būdas diagnozuoti šias problemas yra atlikti tyrimą su gaubtinės ir tiesiosios žarnos chirurgu, kuris sprendžia šias ligas. Diagnozei patvirtinti atliekamas skaitmeninis (kompiuterinis) tiesiosios žarnos tyrimas proktoskopija ir sigmoidoskopija (paprasta tiesiosios žarnos tyrimo apimtis). Kartais visapusiška kolonoskopija rekomenduojama, jei yra kitos storosios žarnos ligos požymių ir simptomų, pavyzdžiui, pakitęs tuštinimasis arba jei yra gaubtinės žarnos vėžio rizikos veiksnių.

Kaip galima išvengti hemorojaus?

Prevencija yra geriau nei gydymas! Lengviausias būdas apsisaugoti nuo hemorojaus – išlaikyti minkštas išmatas, kad jos praeitų nesivargindamos. Taip pat svarbu ilgai nesėdėti ant tualeto ir neįsitempti tuštinantis. Idealiu atveju eikite į tualetą tik tada, kai labai reikia atverti vidurius ir nesėdėkite ilgiau nei 3–4 minutes, kai tuštinasi dantų pastos konsistencijos.

Koks yra hemorojaus gydymas?

Tai padeda pradžioje keisti mitybą ir didinti skysčių kiekį. Taip pat svarbu, kad vieta būtų sausa ir švari. Mirkykite vietą šiltame vandenyje 10–15 minučių du ar tris kartus per dieną, ypač atidarius žarnas. Džiovinant naudokite rankšluostį ir paglostykite, o ne šluostykite. Jei šios priemonės būklės nepagerina, gali prireikti vaistų, dažniausiai vidurius laisvinančių ar vidurius laisvinančių, išmatoms suminkštinti. Jei hemorojus sukelia skausmą ar niežulį, vietinis anestetikas ar steroidinis kremas gali palengvinti simptomus, tačiau juos reikia vartoti tik trumpą laiką. Vartojant šiuos gydymo būdus, hemorojaus simptomai gali išnykti per savaitę ar dvi, būklei negerėjant, reikia kreiptis į storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgą.

Storosios ir tiesiosios žarnos chirurgas turi daug būdų susidoroti su hemorojumi, įskaitant klinikoje atliekamas procedūras, tokias kaip guminės juostos perrišimas arba injekcija, dėl kurios hemorojus susitraukia. Taip pat galima atlikti daugybę chirurginių procedūrų, tokių kaip venų perrišimas, atvira hemorojaus ekscizija arba susegta hemorojaus pašalinimas. Chirurgas, atsižvelgdamas į hemorojaus tipą, kuriuo serga pacientas, nustato tinkamą gydymą ir operaciją.