dvynių sielos

Vyras gali priprasti tramdyti daugelio metų pyktį, priprasti būti aklu ir nieko nematyti, priprasti matyti šūdą ir niekada nesibjaurėti.
Ji buvo sielos draugė žmogui, kuris tik praeidavo.Ji nematė jo kaip to, kuris gyvena tremtyje ir kasdien grįžta su savimi po gabalėlį duonos. Vyras jos labai nekenčia, nekenčia ir nekenčia kiekvienos jos smulkmenos ,net kūnu,kuris pas jį ateidavo kiekvieną vakarą.Miegojo šalia ir net nesirūpino savo svoriu.ant lovos.

Jis visai nejautė, o ją atlygina liūdna meilės būsena, ji nežinojo, kaip reikėtų nekęsti, nes jos sąlygos buvo tik pripratusios prie pavargusios angeliškos meilės.
Ji buvo ant vienos kojos, nes negalėjo pagimdyti mažyčio sielos gabalėlio, kuris vieną dieną tikrai bus plaktas.
Ji labai mėgo leliją, alyvinę, levandą ir orchidėją, laukinis gvazdikas jai taip pat buvo ypatingas.
Ji niekada nieko nepraleisdavo, buvo įpratusi būti vienišoje galaktikoje, prisirišusioje prie vienišos erdvės.

Meilė gali būti bjauri, o sielos draugo negali būti šalia, siela užgęsta nuo savo dvynių, ji traukiasi, kol tampa dulkėmis, kur kasdien laukia savo šešėlio ir jis neateina, nenori nieko konkretaus. , tai nori palaidoti savo rankomis, kad jie mirtų kartu, dulkėse Viena, vienoje žemėje, ji įsitikinusi, kad jos viduje miršta sielos dvyniai ir niekada nesupyksta.